Kėlionė į Tailandą su Uošviene

Papasakosiu jums štai ką: mūsų kombainistų brigada dalinasi lygiai į tris dalis: geriantys, užsikodavę ir... užsikodavę du kartus.

Tai va, iš tų užkoduotų du kartus - aš, prikūliau daugiau už visus ir valdžia už tai mane apdovanojo trimis kelialapiais į Tailandą – man, mano žmonai ir Zosei Vėdaravičiūtei, t.y. mano uošvei. Uošvė pareiškė, kad ji važiuos būtinai, nes Tailandas yra jos mylimiausia Afrikos šalis. Svajoju, sako, pamatyti kengūrų gimtinę.

Surinkom dvi tašes. Toje, kur mažesnė, sutilpo visi mūsų daiktai: 15 pokų makaronų ir 19 litrinių konservų su šutinta paršiena. Didesnėje – uošvės maudymukas.

Atvažiavę į Tailandą apsigyvenome viešbutyje, paėdėm konservų su makaronais ir nuėjom pietaut. Papietavę – iš karto į pliažą. Ten poilsiautojai važinėjosi ant pripučiamo banano. Kai mudu su žmona ant jo atsisėdome, instruktorius paprašė ateiti dar šešiems žmonėms, kad būtų pilnas komplektas. Štai čia prie mūsų prisijungė uošvė ir... bananas nėrė po vandeniu, su savimi kartu nusitempdamas ir katerį su instruktoriumi. Ryklys užpuolė uošvę netikėtai. Įkandimas ant nugaros buvo toks didelis, kad nuo gautų žaizdų... ryklys iš karto nugrimzdo į dugną.

Po to uošvę sužavėjo reginys, kur kateris paskui save tempė parašiutininką, tad mąstė ji neilgai.

Du Tajai, rengiantys šou, užmetė ant jos galingų pečių dvigubus odinius diržus ir pasakė „goo“. Kateris davė gazo, uošvė pradėjo įsibėgėjimo etapą, nušluodama nuo savo kelio smėlio pilis, saulės skėčius ir užsižiopsojusią publiką. Pribėgusi vandenį ji palenkė kojas ir sliuogė vandens paviršiumi skutančiuoju skridimu, tuo pačiu paskandindama du vandens motociklus ir tris katamaranus. Kai uošvė nutolo nuo kranto, liaudis, esanti pliaže, sustingo iš siaubo – ji laikė kryptį tiesiai į naftą gabenusio tanklaivio bortą. Tanklaivis, pamatęs pavojų iš dešinės, paleido pavojaus sireną. Uošvė, matomai iš išgąsčio, paleido atsakomąją ir pradėjo kilimo procesą. Ji buvo kaip tik virš tanklaivio, kai parašiuto lynai trūko. Nuo neišvengiamos mirties tanklaivis paspruko vien tik irklų dėka.

Ant ryt mes vykome į safarį. Kuomet važiavome pro begemotus, aš praradau amą – jeigu jie būtų su rūbais, pagalvočiau, jog atvyko uošvės giminaičiai, bet juokauti šia proga nesurizikavau. Kažkur penktame kilometre mus užpuolė jaunas babuinas ir pamėgino atimti iš uošvės krepšį su produktais, už ką ir buvo žiauriai nubaustas. Ji pakišo jo galvą po pažastimi ir ėmėsi smaugimo veiksmo. Babuinas letenėle tekšnodamas per smaugiančią ranką iš karto paprašė pasigailėti ir parodė uošvei Vietnamo piliečio pasą. Pavažiavus dar apie 800 metrų mes pamatėme milžinišką tigrą. Šis žiaurus žvėris tupėjo po medžiu ir kažką žiaumojo. Instruktorius pasakė: kas nepabijos pašerti pabaisą dešra, tas gaus šokoladuką, ir išsitraukė iš bordačioko šliosą virtos dešros. Po dešimties minučių, tigras ir Zosė Vėdaravičiūtė taikiai pietavo sėdėdami pavėsyje. Pabaisa, kaip ir priklauso, ėdė dešrą, o tigras – šokoladuką.

Sekančią dieną mes nuvykome į akvaparką. Kuomet uošvė išėjo iš persirengimo kabinos, stojo mirtina tyla. Nečiulbėjo net paukščiai, o žuvytės akvariume prisiplojo snukiais prie stiklinių sienų. Apsirengusi Zosė Vėdaravičiūtė buvo 1953 metų maudymosi kostiumu ir visiems iš karto tapo aišku nuo ko numirė Stalinas. Mudu su žmona nuėjome į kalnelius ir kartu eiti pasikvietėme uošvę, kas pasirodė didele klaida. Kai mudu su sutuoktine nusileidome greitėjimo juosta, pranėrėme vamzdžiu ir pūkštelėjome į baseiną, iš viršaus pasigirdo atvažiuojančio lokomotyvo triukšmas. Nežmonišku greičiu uošvė įlėkė į vamzdį, tačiau iš vamzdžio neišlėkė – ji jame užstrigo. Užpakalyje nenumaldomai kaupėsi vanduo. Apačioje visi nervingai nurijo seiles, įskaitant ir skruzdėdos iškamšą. Kanarėlė sparnais praskėtė narvelio plieninius virbus ir nubėgo link išėjimo, pamiršusi jog moka skraidyti. Ir čia pramušė... Su riksmu „o štai ir aš“, uošvė lyg ledkalnis driokstelėjo į baseiną. Žmones, buvusius antrame aukšte, fitneso salėje, nuplovė banga. Apie 20 sekundžių uošvė sėdėjo absoliučiai sausame baseine, pakol vanduo drauge su žmonėmis ir treniruokliais nesutekėjo atgal. Akvaparkas buvo uždarytas dėl techninių kliūčių.

Kitą dieną mes nuėjome į tailandietišką restoraną. Ten meniu buvo iš jūros gėrybių ir mes užsisakėme omarų. Greta mūsų omarus valgė vokiečiai, lukštendami kiautus specialiomis žnyplėmis. Zosė Vėdaravičiūtė savo omarą paguldė ant gabalo duonos ir suvalgė viską pilnumoje. Garsas buvo toks, lyg kažkas skalbimo mašinoje būtų skalavęs akmenis. Restorano savininkas paprašė uošvės autografo. Vėliau, kai oficiantas atnešė vėžlių sriubos, jis paklausė: jums vėžlį su kiautu? Vokietis laužyta rusų kalba pasakė: jei su kiautu – moku aš. Uošvė atšovė, kad jei mokės jis, vėžlio galit net ir nevirt, tempkit gyvą. Kiek vargšas vėžliukas savo letenėlėm besistengė remtis į Zosės Vėdaravičiūtės žandus, tai jo neišgelbėjo. Apatinis vokiečio žandikaulis gulėjo lėkštėje. Restorano savininkas paprašė uošvę, kad ji pasirašytų jam ant peties, nes vėliau iš to pažadėjo pasidaryti tatuiruotę.

Paskutinę dieną mes nuėjome prie okeano atsisveikinti su Tailandu ir su žmona įmetėme į vandenį po monetą laimei, kad grįžtume į čia dar kartą. Uošvė metė į vandenyną skardinę konservų su paršiena ir aš supratau, kad dabar į Tailandą grįšime bet kokiu atveju...

Anekdotai apie chirurgus

Operacinė. Chirurgas ruošiasi operacijai. Chirurgo uošvis guli ant operacinio stalo:
- Atsimink ženteli, jai man kas nutiks operacijos metu, tai tavo uošvienė panorės kraustytis pas tave.
----------------------
Kalbasi du chirurgai po operacijos:
- Na kaip?
- Su narkoze nuobodoka.
----------------------
Rusija. Po operacijos chirurgas klausia ligonio:
- Kaip jūsų savijauta?
- Dabar jaučiuosi gerai, bet iš pat pradžių buvo toks jausmas, kad būčiau lyg iš kokios keptuvės per galvą gavęs.
- Panašiai ir buvo. Kai jus atvežė į operacinę, jums baigėsi narkozės poveikis.

Anekdotai apie cirką

Skambutis į cirką.
- Gal jums reikalingas kalbantis arklys?
- Baikit tyčiotis. 
Ir taip tris kartus. Ketvirtą kartą:
- Nepadėkite ragelio. Ar įsivaizduojate, kaip sunku surinkti numerį kanopomis?
------------------------
Berniukas pareina iš cirko:
- Tėti ten toks cirko numeris buvo. Raitelis užšoko ant bėgančio arklio. Vėliau jodamas ant arklio padarė salto, peršliuožė arkliui per pilvą ir jojo atbulas.
- Pagalvok numeris. Visą tai atlikau ir aš, kai pirmą kartą ant arklio užlipau.
------------------------
Į cirko direktoriaus kabinetą įeina lankytojas:
- Aš turiu dresuotą uodą.
Lankytojas ištraukia degtukų dėžutę ir paleidžia uodą. Direktorius tvarkydamas popierius pliaukšteli sau per sprandą. Pakelia galvą:
- Tai kur tas jūsų artistas?

Anekdotai apie ūkininkus

Vieną vakarą į ūkininko duris pasibeldė nepažįstamas žmogus:
- Gal galite pasakyti kiek kainuoja jūsų geriausia karvė?
- Pirma atsakykit į klausimą. Ar jūs iš mokesčių inspekcijos, ar tiesiog partrenkėte savo automobiliu mano karvę?
-----------------------
Teksaso glūdumoje ūkininko žmona pagimdė 12 vaiką ir vyksta namo. Medicinos sesuo atsisveikindama:
- Manau, kad po metų panašiai tuo pačiu laiku vėl susitiksime.
- Ne, ne mes daugiau su jumis nesusitiksime. Atkerta ūkininko žmona.
- Kodėl jūs tuo tikra?
- Todėl, kad aš ir mano vyras pagaliau supratome iš kur jie atsiranda.
------------------------
Jaunas ūkininkas, atliekantis karo tarnybą, rašo namo:
- Kareivio gyvenimas tikras rojus. Voliotis lovoje galima iki pat septynių ryto.

Anekdotai apie mokytojus

Mokytoja per pamoką pasakoja:
- Svarbu žinoti, kaip teisingai elgtis gamtoje, kai sutinki kokį gyvūną. Va vakar buvau miške ir sutikau gyvatė ir man ji ne įkando, o todėl ...
Balsas iš klasės galo
- Kad jos savų neliečia.
-----------------------
Per geografijos pamoką mokytoja klausia mokinio:
- Ką tau primena Apeninų pusiasalis?
- Guminį batą.
- Teisingai batą. O kodėl guminį?
- Todėl, kad Italija iš visų pusių apsupta vandens.
-----------------------
Pradinių klasių mokytoja:
- Vaikai, aš žinau, kad per pamokas pastoviai vienas kitam siuntinėjate SMS.
- O iš kur žinot?
- Nes, jūsų metų niekas nesišypso sau žiūrėdamas į tarpkojį.

Anekdotai apie kalinius

Atvažiuoja valdžia tikrinti kalėjimo. Žiūri durys atlapotos, apsaugos nėra, viduje visos kameros neužrakintos. Visi kaliniai savo vietose. Valdžios atstovas kalėjimo viršininkui:
- Ką padarėt, kad nei vienas nebėga, o apsaugos nėra?
- Įvedėme internetą.
------------------------
Policininkas klausia sulaikyto pabėgusio kalinio:
- Kodėl pabėgai iš kalėjimo?
- Norėjau vesti.
- Keistas supratimas apie laisvę.
-----------------------
Lukiškės. Kalėjimo viršininkas nuteistajam:
- Susitvarkykit kamerą išsišluokit grindis buvęs meras atvyks.
- Negali būti. Nejaugi ir Abonementas papuolė.

Anekdotai apie turistus

Turistas bėga nuo kanibalo ir iš paskutinių jėgų šaukia:
- Atstok nuo manęs, aš turiu išmaitinti žmoną ir keturis vaikus.
- Tai taip išeina, tegul maniškiai iš bado miršta.
-------------------------
Rusas turistas Egipte su grupe lanko įvairius muziejus, senovines vietas. Gidas visą grupę nuveda į kapines ir verčia kas ant antkapių parašyta:
- Šitas gyveno 2 metus, šitas puse metų, šitas 2 mėn.
Visi turistai nustebę, tokios didelės kapinės ir visi taip trumpai gyveno. Gidas aiškina:
- Pagal senas tradicijas laikoma, kad žmogus gyveno tiek, kiek laimingų dienų turėjo per gyvenimą.
Grįžta rusas namo, sukviečia visą šeimą ir sako:
- Kai aš numirsiu ant antkapio parašykit, gimė negyvas.
---------------------------
Jei pasiklydote su turistų grupe dykumoje, nepasiduokit vadovui, kad pirma reikia suvalgyti silpniausia. Atvirkščiai, kol jūsų daug, geriau užversti patį stipriausia. Vėliau antrą pagal stiprumą ir t.t. Taip jūs turėsite daugiau šansų išgyventi.
--------------------------