Lietuviai pragare

Vieną dieną Dievas sugalvojo aplankyti pragarą. Nusileidžia pas Liuciferį ir kartu keliauja po pragarą. Mato Dievas prie vieno katilo velniai vos spėja dirbti šakėmis. Per visus kraštus bando visi išlipti iš katilo Dievas ir klausia.
Kas šiame katile verda?
Liuciferis.
Žydai. Kai vienas lipa iš katilo, tai ir kitus paskui save traukia.
Eiena toliau ir mato prie katilo tik vienas velnias sėdi.
O kas čia tokie?
Rusai. Vieną visi iškelia tas nubėga degtinės, o kai grįžta velnias jį su šake įkelia.
Eina toliau ir Dievas mato, kad prie verdančio katilo nieko nėra. Nustebęs klausia.
O čia kas tokie?
Liuciferis.
Ai čia lietuviai, kai vienas bando išlipti, tai dešimt atgal traukia.

Lietuvis partizanas išpažinties pas kunigą

Sovietmetis. Lietuvis partizanas nueina išpažinties. 

Atleisk man, tėve, mano nuodėmes: aš nužudžiau du rusus saugumiečius. 

Klausykloje tylu. 

Šventasis Tėve, aš nužudžiau du rusus saugumiečius, - pakartoja partizanas.

Jokio garso.

Atleisk man, tėve, mano nuodėmes, - primygtinai kartoja pasipriešinimo dalyvis. Aš nužudžiau du rusus saugumiečius.

Iš klausyklos pasigirsta: 

Liaukis politikavęs, sūnau mano, ir sakyk man savo nuodėmes.